Homeopatija
Istorija
Tai ypatingas gydymo metodas, kurio tevu laikomas vokieciu gydytojas Samuelis Hanemanas (1755-1847). Pagrindinis metodo principas -panašus panasu gydo.
Tai reiškia, jog gydymui naudojamos medžiagos, galinčios sukelti panašu į ligą vaizdą, tik labai mažomis dozemis. Daugiausiai tai įvairūs augalai, gyvūnu nuodai, gamtiniai metalai, mineralai. Todel gydymas labai saugus, nesukelia pripratimo, alergizacijos, nekenkia vidaus organams.
Homeopatinio gydymo ypatumai
norint parinkti homeopatinį vaistą, tenka įvertinti visa žmogaus visumą kūną ( išorines ypatybes ir vidines organų problemas), psichoemocinę būseną, charakterio savybes, skundų ir savijautos priklausomybę nuo aplinkos įtakos i.kt.
gydymas labai individualus - ta pačia liga sergantiems jis gali labai skirtis!
gydymui naudojamos natūralios, gamtinės kilmės medžiagos mikrodozėmis, kurios ruošiamos specialiose vaistinėse rankiniu būdu;
gydymas visiškai saugus nebūna pašalinio poveikio virškinimui, vidaus organams, alerginių reakcijų, prie vaistų nepriprantama;
tinka gydyti naujagimius, neščiąsias ir alergiškus kitiems vaistams žmones;
efektyvi ir ūminių ir lėtinių ligų atvejais; vaistų vartojimo laikotarpis priklauso nuo ligos trukmės ūmios ligos pagydomos greitai, lėtinės- reikalauja ilgalaikio vaistų vartojimo;
įmanoma paskirti gydymą neaiškių būklių atvejais, kai nerandama ligos priežastis, remiantis skundų ir ligonio apžiūros visuma;
Dabar, kai atsiranda vis nauju, cheminiems medikamentams atspariu infekciniu ligu, daugelis negali naudoti iki šiol įprastu vaistu del alergizacijos ar pašalinio poveikio, homeopatija tampa vis populiaresne ir naudingesne