Didžioji dalis mūsų negalavimų yra persivalgymo, persimiegojimo ir persikvėpavimo pasekmė, – taip manė rusų mokslininkas Konstantinas Buteiko atradęs būdą be vaistų kovoti su bronchine astma, hipertonija, stenokardija ir kitomis ligomis.

Ukrainiečių kilmės rusų mokslininkas ir gydytojas Konstantinas Pavlovičius Buteiko (1923–2003 m.) dar studijų metais pastebėjo, kad sveikas ir sergantis žmogus kvėpuoja skirtingai. Jaunasis medikas susidomėjo šiuo reiškiniu ir ėmėsi jį tyrinėti. K.Buteiko pastabumas ir klaida diagnozuojant paciento ligą atvėrė jam kelius į svarbiausią gyvenimo atradimą. K.Buteiko kaip visuomet sėdėjo priimamajame prie stalo nugarą atsukęs į duris. Laukė kito paciento. Prasivėrus durims jis pirmiausia išgirdo gilų, triukšmingą kvėpavimą. „Bronchinė astma“, – nė nežvilgtelėjęs į pacientą mintyse diagnozavo gydytojas. Atsisukęs ir išvydęs aukštą gerai sudėtą jaunuolį, raudonais skruostais ir paraudusiomis akimis K.Buteiko suprato klydęs. Pagal išvardytus simptomus buvo akivaizdu, kad jaunuolį kamuoja padidėjęs kraujo spaudimas. Apžiūrinėjant pacientą gydytojui kilo įtarimas, kad būtent pernelyg gilus kvėpavimas sukėlė jam hipertoniją. Nors tuo labai abejojo, K.Buteiko vis dėlto nutarė patikrinti šią teoriją. Kadangi jam pačiam buvo diagnozuota hipertoninė liga, jis sumanė atlikti keletą eksperimentų su savimi.

Genialu tai, kas paprasta

K.Buteiko jau kelias dienas kamavo padidėjęs kraujo spaudimas, galvos ir inkstų skausmai. Jis nutarė pamėginti kvėpuoti taip, kad iš šalies jo kvėpavimas būtų nematomas ir negirdimas. Iš pradžių gydytojas pasijuto taip lyg jam truktų oro, bet nesiliovė eksperimentavęs. Pakoregavus kvėpavimo gylį galvos skausmas akimirkai sustiprėjęs ėmė silpnėti, kol visai liovėsi. Pamatavęs kraujospūdį, K.Buteiko pamatė, kad jis sumažėjo. Tai buvo pernelyg paprasta, kad būtų galima patikėti. Norėdamas dar kartą patikrinti savo atradimą, gydytojas vėl ėmė giliai kvėpuoti. Hipertonijos simptomai netrukus atsinaujino. Ėmus kvėpuoti ne taip giliai, jie vėl praėjo. Abejonių neliko – tai veikia!

Norėdamas teoriškai pagrįsti savo atradimą ir remiantis juo sukurti veiksmingą gydymo metodiką, K.Buteiko daug skaitė, daug eksperimentavo, dirbo su pacientais. Ilgus metus užsitęsusių tyrimų išvadose mokslininkas paskelbė, kad per didelė plaučių ventiliacija, kuri atsiranda dėl pernelyg gilaus ir triukšmingo kvėpavimo, turi įtakos bronchinės astmos, hipertoninės ligos, stenokardijos ir kitų negalavimų vystimuisi. Pasirodo, sumažėjus CO2 koncentracijai plaučiuose, prasideda bronchų spazmai, padidėja jų gleivinės sekrecija. Sergančiajam astma tai sukelia dusulio priepuolius. Hipertoninės ligos ir stenokardijos atveju CO2 deficitas arteriniame kraujyje sukelia kraujagyslių spazmus, todėl pakyla kraujo spaudimas.

Anglies dvideginio deficitas

Kad būtų lengviau suprasti K.Buteiko atradimo esmę, priminsime, kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant. Mes įkvėpiame deguonį, jis patenka į kraują, keliauja į ląsteles, ten virsta anglies dvideginiu, šis patenka į arterinį kraują, keliauja į plaučius, iškvepiant CO2 pašalinamas iš organizmo, tačiau ne visas – tik jo perteklius. Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, jog kvėpuojant svarbiausią vaidmenį atlieka deguonis, o anglies dvideginis yra viso labo šalutinis produktas. Tik vėliau buvo nustatyta, kad būtent anglies dvideginio kiekis organizme reguliuoja mūsų kvėpavimo procesą: priverčia įkvėpti ir iškvėpti. Be to, nuo anglies dvideginio kiekio priklauso deguonies pasisavinimas. Kad organizmas normaliai funkcionuotų, kraujyje ir plaučiuose turi būti tam tikra CO2 koncentracija. Jei ji sumažėja, organizmas sunegaluoja.

Svarbiausia – teisingai kvėpuoti

Remdamasis savo tyrimais K.Buteiko sukūrė kvėpavimo pratimų kompleksą, kurie padeda padidinti ir palaikyti reikiamą CO2 kiekį organizme. Kvėpavimo pratimus derindamas su tinkama mityba ir fiziniu krūviu jis gydė bronchinę astmą, hipertoninę ligą, stenokardiją, lėtinį rinitą, bronchitą, plaučių uždegimą, įvairias alergijos formas, miego sutrikimus ir net knarkimą.

Atliekant pratimus išmokstama kontroliuoti kvėpavimo gylį ir dažnį. Sureguliavus kvėpavimą, organizme padidėja CO2 koncentracija. Padidėjus anglies dvideginio koncentracijai prasiplečia smulkieji bronchai ir kraujagyslės, akimirksniu praeina nosies užgulimas, kosulys ir dusulys. Išmokęs tinkamai kvėpuoti pacientas gali savarankiškai, be vaistų, numalšinti astmos ar hipertonijos priepuolius. Ilgainiui jis gali visiškai atsisakyti vaistų arba žymiai sumažinti jų dozes. Pajutęs, kad gali kontroliuoti padėtį, ligonis išsivaduoja iš daugybės psichologinių problemų, pagerėja jo gyvenimo kokybė. Reguliariai atliekant pratimus įmanoma stabilizuoti sveikatos būklę ir išvengti dusulio priepuolių, padidėjusio kraujospūdžio, alergijos ir t. t.

Mirties baimė verčia susiimti

„Išmokti kvėpavimo pratimų nesunku, reikia tik trupučio valios pastangų ir K.Buteiko metodą išmanančio specialisto patarimų bei priežiūros pradiniame etape, – sako Kaune įsikūrusio „Natūralaus gydymo centro“ gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė. – Šis metodas nėra universalus. Kiekvienam pacientui sudaroma individuali programa. Vieną tenka mokyti taisyklingos sėdėsenos, kitas nemoka atsipalaiduoti, trečias kvėpuoja krūtine“. Ar galima K.Buteiko metodo išmokti pačiam? „Metodas yra paprastas, bet reikalaujantis tikslumo, – įsitikinusi gydytoja. – Kartą į mus kreipėsi penkiasdešimtmetis vyras, kuris sirgo hipertonija ir savarankiškai mokėsi K.Buteiko metodo. Jis reguliariai darė kvėpavimo pratimus, bet jam vis nesisekė pasveikti. Paaiškėjo, kad jis neteisingai atlieka pratimus. Po kelių užsiėmimų mūsų centre, pastebimai sumažėjo kraujospūdis, netrukus ėmė kristi svoris“. Kiek trunka paciento mokymas? „Labai individualiai: vienam pakanka poros kartų, kitam reikia 6-8 užsiėmimų. Mes išmokome kvėpavimo pratimų, o paskui pacientas turi dirbti individualiai. Taip jis išmoksta numalšinti dusulio priepuolius ir gali atsisakyti vaistų. Pastebėjome, kad sąžiningiausiai pratimus daro tie, kurie yra išgyvenę stiprų dusulį ir pajutę mirties baimę. Tokie pacientai paprastai su savimi dirba kasdien, ne tik užėjus priepuoliui, ir pasiekia puikių rezultatų, – pastebi gydytoja Aiva Vaivarienė. – Astma nepagydoma liga, bet ją galima kontroliuoti. K.Buteiko metodas geras tuo, kad jis, skirtingai nei hormoniniai preparatai, nesukelia šalutinio poveikio. Be to, jį galima taikyti bet kur ir bet kada. Tarkime, važiuojate troleibusu, įlipa kvepalais pasikvėpinęs žmogus, ir tai jums sukelia dusulio priepuolį. Jį galite numalšinti kvėpuodamas. Kvėpavimas – natūrali priemonė, kurią visada nešiojatės su savimi, taigi bet kada galite sau padėti“.

Gydymas vaistais veda į aklavietę

„Tarybų Sąjungoje buvo leista K.Buteiko metodą taikyti valdiškose gydymo įstaigose. Tačiau po mokslininko mirties, gana greitai šis metodas buvo išstumtas. Savaime suprantama kodėl – juk vaistų pramonė labai galinga. Bronchinė astma gydoma hormoniniais preparatais, kurie sukelia stiprų šalutinį poveikį. Be to, vartojant šiuos vaistus ilgą laiką, organizmas prie jų pripranta. Tada tenka didinti dozes, silpnesnius vaistus keisti stipresniais, – dėsto gydytoja. – Pastaraisiais metais labai padaugėjo ligos atvejų, nes astma diagnozuojama dorai neįsigilinus į paciento būklę. Dažnas gydytojas lengva ranka išrašo vaistus: „Purkškite ir nesivarginkite“. Bet argi ne absurdiška, kad šie žmogui kenkiantys vaistai kompensuojami, o elementarios ir pigios K.Buteiko metodikos mokymas – ne?“ – klausimu pokalbį užbaigia gydytoja Aiva Vaivarienė.

Kas lemia mūsų kvėpavimo įpročius

Ilgus metus tyrinėjęs žmogaus kvėpavimo įpročius, K.Buteiko priėjo išvados, kad jiems įtakos turi mityba, gyvenimo būdas ir net mąstymas.

Gilų kvėpavimą sukelia:

Didžioji dalis vaistų.

Buityje naudojamos cheminės medžiagos.

Persivalgymas, ypač baltyminio maisto.

Per mažas fizinis krūvis.

Godumas, pyktis, savanaudiškumas.

Kad kvėpavimas taptų negilus, reikia...

Saikingai maitintis

Daugiau judėti ir grūdintis.

Gyventi asketišką gyvenimo būdą: atsisakyti minkštos lovos, palaikyti minimalią temperatūrą gyvenamosiose patalpose.

Pozityviai mąstyti, daugiau dėmesio skirti dvasiniams dalykams.

Astma – ne liga?

Anot K.Buteiko, astma nėra liga, tai organizmo savireguliacijos mechanizmas. Kodėl kai kuriuos žmones kamuoja dusulio priepuoliai? Todėl, kad jie pernelyg giliai kvėpuodami sukelia CO2 deficitą plaučiuose. Sumažėjus CO2 koncentracijai plaučiuose atsiranda bronchų spazmai, padidėja jų gleivinės sekrecija, tai apsunkina kvėpavimą: į plaučius patenka mažiau deguonies ir pasišalina mažiau anglies dvideginio. Dusulio priepuoliai – tai savotiškas organizmo mėginimas padėti sau: sureguliuoti CO2 kiekį plaučiuose.

Kristina Šilinyte „Netradicine medicina“