Daugeliui yra teke susidurti su rėmens griaužimu. Ypač per šventes ar po sočių pietų, kai pamirštamas saiko jausmas ir persivalgoma. Tada kamuoja deginantis skausmas už krūtinkaulio,, kylantis į kaklą, gerklę, pilnumo jausmas, pūtimas, net šleikštulys, riaugėjimas.

Dažniausiai rėmuo jaučiamas dėl į stemplę patekusio skrandžio turinio. To priežastis- susilpnejęs raumeninis vožtuvas, skiriantis stemple nuo skrandžio. Paprastai šis vožtuvas, kaip „dureles“ užsidaro maistui jau patekus į skrandį ir neleidžia jam grįžti atgal, aukštyn į stemple ir burną. Kada šių „durelių“ darbas sutrikęs, pradeda kamuoti minėti negalavimai. Dažniausiai dėl to kaltas būna persivalgymas. Ypač jei suvalgote daug sunkiai virškinamo maisto, sumaišote įvairius produktus. Tuomet gaminasi daug dūjų, kurios kildamos aukštyn, atidaro vožtuvą į stemple. Tada ir perteklinis maisto kiekis su skrandžio rūgštimis patenka ten, kur jo neturi būti. Norint jaustis geriau stengiames atsigulti ant aukštesnes pagalves, atlaisvinti diržą, geriam įvairius virškinimą gerinančius vaistus. Dažniausiai ir patys pastebim, kad blogos įtakos turi kai kurie maisto produktai – gazuoti gėrimai, marinuoti, konservuoti, rūkyti, kepti riebaluose, alkoholis, labai šaltas ar karštas maistas. Padeti blogina ir kiti veiksniai. Ypač negerai skrandį veikia rūkymas. Dūmuose esančios chemines medžiagos praryjamos ir dirgina gleivine o rūkalų nuodai patekę į kraują, žaloja viso organizmo kraujagysles. Skuba valgant, blogai sukramtytas maistas- dar viena blogo virškinimo priežaščiu. Skrandis juk neturi dantu maistui kramtyti! Taip pat kenkia ir gausiai vartojami skysčiai valgymo metu (jie atskiedžia virškinimo sultys, todėl jos ne taip gerai skaido maisto medžiagas). Trikdo virškinimą ir valgymas vėlai vakare, kai virškinimo sistemos darbas būna sulėtėjęs. Kaip pagrindine priežastį, kodėl persivalgome, nekramtome, nederiname maistą, nesekame išvis, ką ir kaip valgome, galima įvardyti STRESĄ. Pirmiausiai turime rasti laiko sau, savo kūnui, o ne tik darbui, ir mus supantiems daiktams. Nuolatiniai rūpesčiai, baime dėl ateities, nerimas, skuba- dėl jų mes pamirštame elementarias valgymo taisykles ir nuo to patys kenčiame.

Jeigu rėmuo kankina retai ir mes suvokiame, kokios yra šio reiškinio priežastys- belieka jų vengti ir viskas bus gerai. Tačiau, jeigu rėmuo vargina dažnai (du kartus per savaite ar daugiau) - tai jau rimtas perspėjimas, kad paskutinis laikas pamastyti apie savo įpročius ir kreiptis į gydytoją. Pasitarti su specialistu būtina, nes rėmens griaužimas gali būti keliu ligų, ir net labai rimtu, požymis ir jų gydymas gali skirtis.

Tačiau bendros taisykles pravers visiems:

nepersivalgykite, valgykite tik viena porcija, ypač vakarais;

derinkite maisto produktus, nemaišykite vieno valgio metu mėsiškus ir saldžius patiekalus;

negerkite valgant;

gerai kramtykite;

negulkite iškarto po valgio, pavalgius turi praeiti mažiausiai trys valandas iki miego;

nedėvėkite aptemtu, stipriai veržiančiu drabužiu;

ribokite skrandi dirginančiu vaistu vartojimą (ypač skausmą ir uždegimą slopinančius vaistus - aspirina, ibuprofena, diklofenaka ir kitus).

Nerūkykite, nevartokite alkoholiniu gėrimu,

Valgykite reguliariai, laikykites bent jau minimalaus režimo, t.y. kad jūsu dienotvarkoje būtu laikas pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Jeigu jau nusižengėme minėtoms kasdieninėms taisyklėms, prieš ieškant vaistu, pabandykime natūralias remens gydymo priemones:

gerti kambario temperatūros negazuota vandeni, mažais gurkšneliais, dažnai

kasryt valgyti griku arba soru kruopu koše

gerai veikia šviežiai spaustos daržovių sultys, pvz. bulvių ar kopūstų- gerti po ¼ stikl. pusvalandi prieš valgį.

galima tarp valgio pakramsnoti kelis riešutus ar sėklos (saulėgražu, moliūgu), ypač, jeigu valgoma nereguliariai, su ilgomis pertraukomis

Yra daugybe vaistingųjų augalų, galinčiu padėti mažinti skrandžio rūgštingumą, gerinti virškinimą, sloptinti uždegiminius reiškinius ir tuo pasekoje- panaikinti rėmens griaužimą. Paminėsim kai kurios jų.

Pelkinis pūkelis (GNAPHALIUM ULIGINOSUM L) -1 valg.š.užplikyti 1 stikl.vandens, laikyti 2 val. uždarame inde, gerti po 1 v.š. 4-6 kartus per diena.

Miškinis skudutis (Angelica sylvestris)- šaknys, seklos ir lapus susmulkinti iki milteliu, jos po žiupsnelį užplikyti kaip arbata ir gerti 3x per diena

Jonažoles ir kraujažoles- abi po 1 arb.š. užplikyti 2 stikl. vandens, laikyti 2 val., nukošti. Gerti po ½ stikl. 3-4x d. prieš valgį.

Gražiosios širdažolės lapų (Centaurium umbelatum)- 1valg.š užplikyti 2 stikl. Laikyti valanda uždengtame inde, gerti po ¼ stikl. 4-6 kartus per diena.

Ajeru šaknų milteliai- ¼ arb.š milteliu užgerti šiltu vandeniu kelis kartus per diena

Imbiero šaknų arbata tinka beveik visiems virškinimo sistemos negalavimams- 1a.š smulkintu šaknu užpl;ikyti 1 stikl. vandens, laikyti per nakti (ar bent 2-3 val), gerti po 2-3 valg.š keleta kartu per diena. Galima daryti prieskoniniu žoliu mišinį- kartu su imbieru dėti į arbata ir mairūną bei baziliką.